Iš lietaus burbulų išlipai, nesušlapdamas kojų, Nudūkai atsitrenkęs į briaunas skardinių stogų Ir prajuokinai stipriai, kai mažas šunelis aplojo Keistą tuščią dėžutę, kurią ridenai nuo šlaitų.
Šauniai man sustatei pakulom garbanotąją galvą, Sulindai į vamzdynus pastūgaut vaiduoklio balsu Ir lyg roką bešokdamas upės paviršių sumaigei – Ak, kaip noris išlėkt pas tave t ir paūkaut kartu.
Perskaicius pirma stulpeli, neuzkabino, bet antrojo mintys suzavejo: pakulom garbanota galva, stugavimai vamzdynuose, rokas upes pavirsiuje... Atrodo paprasta, bet, is tiesu, nepaprastai zavu.
Neprastas eilius. Vaizdus. Berniuko nuotaika, stebint vėjo pašėliojimo akimirką perteikta gerai. Žinoma, mokykliniam amžiui. Ikimokyklinukams norėtųsi trumpesnių eilučių, bet daugiau kaip ir suprantama jiems čia būtų. Žodyną praturtintų - tektų tėvams ar pedagogams paaiškinti, kas yra pakulos, rasti jų panašumą su neiššukuojamai suvelta galva. Poezijos vaikams nereikia griežtai skirstyti: čia tokiam amžiui, o čia - tokiam. Atsirenka patys klausydami ar skaitydami. Keisčiau gal keistą tuščią dėžutę į popierinę dėžutę. Dar ilgai mąstyčiau ties šlaitų. Skamba labai gražiai, tinka čia tas žodis, bet logine prasme? Jei skardiniai stogai, vadinasi, miestas. mieste šlaitų lyg ir sunkoka rasti. Gal Kaune tik, kalvota ten labai. Gal vilkeliu? Vėl nesąmonė. Žodžiu, reikia apmąstyti. Tikrai ne dvejeto vertas kūrinys. Patiko man. Būkim griežti, bet teisingi.
Lakūnui
O jūs pavadinimą perskaitėt? uk ten berniukas sako Vėjui-vėjas tai darė...
KOKs mažas? Aš rašau mokyklinukui.
kodėl reikia klausti,o ne teigti -nesuprantu?
Puiki, lengvai suprantama tema, bet:
Iš lietaus išlipai, nesušlapdamas kojų,
Nurukai atsitrenkęs į briauną stogų
Ir prajuokinai, - mažas šunelis aplojo,
Kai dėžutę, ridenai nuo šlaitų.
Pakulom mano galvą suvėlei,
Vamzdyne vaiduoklio sustaugei balsu.
Ir lyg šokdamas upės paviršių pašiaušei,
Kaip norėtųs paūkaut,- su tavim kartu.
(Pilote, tai vėjas, niekadėjas..)
Jei būčiau mažas vaikas, pamesčiau eilėraščio eigą ties antra eilute. Kadangi esu vaikas, pamečiau eilėraščio eigą.. Eilėraštis apie vaiko prisiminimą. Šitas eilėraštis skirtas tik vaikams su tam tikra patirtimi. Aš, pavyzdžiui, nelindau į vamzdynus, neridenau tuščių dėžučių prie šunelių, nes šunelių bijojau, belyjant kaip tik noriu kuo labiau sušlapt:) Panašu, jog paprasti prisiminimai nėra labai reikšmingi, kaip ir šiame eilėraštyje. Ūkavimas kartu - smagi idėja, bet gal geriau klausti: kaip ūkauti kartu, o ne:noriu ūkauti kartu. Antrasis teiginys net neiškelia problemos. :)