Meilė

Ar mylėsi mane, kai pasensiu?
... Kada akys paskęs raukšlėse...
Kai sugrubusiais pirštais žegnosiuos
Ir ieškosiu tylos maldose?

Kada balsas prikims,
Kada veidą
Rankos drebančios stengsis paliest,
Kai suvysiu lyg rožė laukinė
Be vandens, be lietaus,
Be ugnies...

Kada krūtys, kurios puošė naktį
Ir svaigino tave kažkadais
Ištuštės lyg nušluotos giraitės;
Kai nebus jau ko trokšt vakarais...

Kada kraujas užšals ir kas rytą
Reiks liepsnos, kad sušiltum ir tu.
Kai širdis bus pavargus daužytis,
Ir kai ašaros rinksis kartu...

Ar mylėsi mane, kai pasensiu,
Kai šauks žemė priglausti žolėj?
Kada kaulai, pavergę po kelio,
Pailsėti norės pakelėj?

Kai blaškysis dvasia tarp pasaulių,
Ir kai naktį pavirsiu paukščiu?
Ar mylėsi mane, kai išeisiu
Tuo nežinomu niekam keliu?

2002 05 11