Prisėskim ant stogo, užsiklokim mišku,
Saulę per naktį dažykim medum.
Unciją meilės paskirkime jai,
Jūrą su pelke-pasiimkime sau.
Vyturys jums melodiją kaip priskutas gros,
Angelas iš po jo sparno nedrąsiai giedos.
Nenoriu dar žadinti žibučių laukų,
Nenoriu savo kojomis gadinti rasų...
Meilės peizažą Jums padegsiu lietum,
Cinamono kopas parduosime dangun,
Ir Dievas su meile mums šešėlį atstos,
Mums cinamoną kaip sniegą žiemą sijos.