tarp savęs

aš sėdžiu tarp savęs
dviejų dalių
nežinomybei skylant,
kur paukščiai paliečia
dangum mane
ir praskrendančio vėjo jausmas
atgynantis kasnakt
prabyla:
baltu lietum, baltam skliaute.
aš sėdžiu tarp savęs.
mąstau
ta užmiršta ženklų kalba
paskendusia suaugusių pasauly,
paskendusia ir manyje taip pat.
bet lengvas potepis prabyla,
prisiliečia pasteline spalva
ir apkabina tau nežinant
baltu jausmu, baltam sapne.