Jei galėčiau

Ko nesakei, kad būsi tarsi šašas,
Kurį nukasius, net daina kraujuos?
Buvai toks didelis, likai per mažas
Šešėlis laimės lašo sopuliuos.

Turėjau viltį, paukštę auksaplunksnę,
Kuriai su rieduliu sparnan kirtai,
Kai ji ilsėjosi jausmų paunksmėj,
Akmuo nukrito žodžiais nelauktai.

Gerai dar, marmuras tik sparną kliudė,
Galėjai juk užmėtyti taikliau...
Tik debesys nuplauks lietum nuliūdę,
Su jais neskrisiu, vėl erdvės bijau.

Dabar tik pažeme, tik pakraštėliais
Pėdas sparnu sulaužytu žarstau.
Kad neberastumei manęs ir vėlei,
Galėčiau, pragaru pavirsčiau tau!