Ruduo atėjo

išpustytuos tėvų namuos
tu ieškai
pasaulio neatsidžiaugto
lemtingos meilės pabaigos
laimingos ir nusitrynusių
nuo staktos metų
išpustytuos tėvų namuos
tikies išgirs
kaip būti mažesniam net
už aguonos grūdą
kaip vandenį smaragdinį
atburti ir sutemas
nuvyti iš dienos
išpustytuos tėvų namuos
tyla sudužus
kaip stebuklas — buvęs—
— — — — — — — — — — — — —
kažkas vardu pašaukia?
ne, ne balsas —
tik vėjo gūsis
tik piliarožės užsimiršę
dega
po tamsiu langu
mano Eldorado...