Neregys

Tiesi rankas į gązdinančią tylą,
Bijai, kad joje nelaimė yra,
Toj tyloje žmonių balsai prabyla
Ir baimė vėl išnyksta.

Kiekvienas kampas jaučias vis kitaip,
Nori paliest, jei galima pauostyt
Ir nesvarbu, kad pirštais akmenį braukai,
Visi aplinkui nori tave guosti.

Tau juk nereikia jų užuojautos,
Nereikia gailesčio kitų,
Esi žmogus kitokios sielos
Tarp besislapstančių gaujų.

Jauti beržus ir besišypsant saulę,
Žinai gyvenimo džiaugsmus
Ir laimė, visa tai nėra apgaulė,
Gyvenimas juk netrumpėja tau per pus.

Tu juk atsimeni gėlių spalvas,
Kartais ateina apie viską mintys.
Žinai, kad visas likusias dienas
Sukaustė nesibaigianti naktis.

Pro delnus byra smėlis,
Taip pat, kaip byra pas visus
Tik kartais ima pūsti stiprus vėjas
Ir barsto- neregio metus...

                                              sukūrė Emar