Karalienė ir penki tarnai

Vieną karta karalienė užsinorėjo sutvarkyti savo gėlių pilną sodą. Ji pasikvietė penkis tarnus jai padėti. Atėjo tik du tarnai ir pareiškė:
- Mes esame jūsų norams išpildyti. Jeigu norite, kad mes jums padėtume suplokite du kartus.
 Karalienė šyptelėjo ir suplojo du kartus, bet gi ji kvietė penkis tarnus, o atėjo tik du. Karalienė paklausė:
- O kur yra kiti trys? Jeigu jie ten taip ilgai krapštosi, tai nueikite ir tuoj juos atveskite!
Karalienė išėjo į savo sodą. Ji ten norėjo pakvėpuoti rožių, tulpių ir jazminų kvapais. Šios gėlės kvepėjo labai skaniai. Po geros minutės atėjo visi penki tarnai. Jie buvo pasiėmę kastuvus, laistytuvus ir daug kitų reikiamų daiktų sodui.
Karalienė pasakė: - Ak, ačiū dievui, kad jūs jau čia. O dabar pradėkite darbą, aš būsiu miške ir prašau nieko blogo nepridirbkite mano gėlėms, supratote?
Tarnai linktelėjo ir kibo į darbą. Karalienė išėjo pasivaikščioti po mišką. Tada tarnai, kai jau pamatė, kad karalienė išėjo, metė viską į šalį ir susirinkę ratu pradėjo žaisti kortomis. Jie žinojo, kad karalienė juos išmes iš darbo, bet jie žaisdami kortomis sugalvojo karalienei spąstus. Štai tokius: tarnai paims porą vyšnių ir braškių, vėliau jie tas vyšnias ir braškes užriš prie medžio. Kai suriš, apibarstys cukrumi ir medumi, tada atskris bitės, vėliau iškas duobę, į ją pridės rožių, tulpių ir jazminų, uždės lentą, kad atrodytų lyg ten nieko nėra, ir, kai karalienė norės eiti pažiūrėti į savo sodą, sustos pažiūrėti prie medžio, kas taip skaniai kvepia ir nepamatys, kad atskrenda bitės, tada ji bėgs ir netoli prie to medžio yra duobė, todėl į ją įkris, ją subadys rožės, ir štai tarnai ją uždarys ilgai ir tarnai bus daugiau nebevarginami šitais sunkiais darbais. Ir po valandos karalienė sugrįžo. Ji labai nekantravo pažiūrėti į savo sutvarkytą sodą. Ir štai viskas vyko pagal planą ir tarnai apsidžiaugė metė šitą darbą ir ėjo į karalienės rūmus ten kokias keturias valandas linksminosi, o karalienė ten tūnojo labai ilgai ir taip tarnai didžiavosi savo sumanymu!