Dar liko rudens ir patoso,
tos manieros, gražumu pavertusios grožį.
Neliko garso, gal klausos nebeliko,
tik lapai murma prieš vėją –
lyg žydai – prieš DIEVĄ.
Dar liko rudens, nors lapai
seniai iš mūsų nebesimokina kritimo,
dar liko ruderns, nors mes paisbaigėm
kaži kur kovo pakrašty.


Ci












