Ko trūksta tau, žmogau?
Juk vis dar žydi smėlis
O kibiro dugne
Sapnuoja ikrai miegą
Jų kiautas
lyg iš plieno
Ir keletas kulipkų
Scenarijui
blogiausiam
O sultys iš akių
Jų troškuliui malšinti
Slenkant dykuma
Į miražo glėbį