Noras

Jei būtų galimybė išsipildyt norui
Turbūt net negalvojes pasakyčiau tai,
Kad noriu gryžt į praeitį ir sustabdyti
Ką padariau skubotai ir šaltai.

Žinau, kad žmonės klysta
Dažniausiai nesuvokdami visai,
Kad skaudina brangiausia tai ka turi
Prie ko per šitiek metų pripratai.

Tokia krūva prisiminimų
Vis nuotraukas vartai, vartai,
Atrodo protas suvokia ir susitaikė
Bet širdžiai tai vieni skausmai.

Žinau, kad žmonės klysta
Bet ką daryt jei to laiku nesupratai,
Juk meilė buvo begalinė
It jūros bangos ir neaprėpiami krantai.

Jausmai, jausmai užpildo kūną
Kai Ją tu išgirsti ar pamatai,
Atrodo pulsi, apkabinsi, pabučiuosi
Bet akys atsimerkia - tai tik sapnai...

Žinau kad aš labai suklydau
Ir skauda man labiau nei Tu manai,
Prabėgus metams aš vis noriu būti Tavo
Tas noras priverčia įkvept giliai.

Tada susivokiu, kas padaryta – padaryta
Ir nėra tikslo taip gyventi ištisai,
Juk reikia vėl pamilti žmogų
Nes taip ir liksiu vienas amžinai.

Į Tavo širdy vėl atėjo laimė
O manaja tai pervėrė kiaurai,
Bet tuo pačiu tai suteikė stiprybės
Gyvent toliau ir eit į priekį atkakliai.