2009 03 19
Ar keitiesi laiškais
Nuauksinto ryto padangėj?
Raidžių nuoplėšas vėjas pagauna ir užvelka
Ant skardaus tavo juoko, kai nebyliai
Nusivelki kūną. Aš prisėdu ir tyliai kamuojuos
Laukiu pritilusio žvakėmis gausmo ar
Dar jis gyvuoja? nusiprausiu tyliai
Sapnuose, užgniaužiu besikaupiančią audrą
Ir tyliai kartoju, kaip tesugeba meilė
Ar keitiesi laiškais, kurie
Kvepia rytojum. Jau nusidėvi
Žodžiai ir mintys išblunka
Gėlės ankstyvos, o ant medžių –
Po vėju jau keliasi dulkės, kai
Sugalvosi nebūti pridėk ranką
Ant paskutinio
Neišbaigto
Jausmo ir tada
Stebėk, kaip
Mus pasiveja
Laikas.
Užtrukę minutę
Ją keičiam kita.
Lašą įdėję į
voką išsiunčiam
Džiūvančiam
dangui, tai paskutinė
Rasa, kurią aukojame
Nuoširdžiai,
Kai it rūbais
Suvokti esmę
pasikeičiam
Senti pradėjusiais
kūnais. Taip
Senka kiekviena
mėnesiena
Kai cigarete prisidegam
Jau rodos stirti
Pradedančią
Savąją
Sielą.
...