Neprisiminsi

Tyliai tyliai,
Kaip tavo delno šiluma,
Įkvepiu mūsų žingsnių per lietų.
Atsispirsiu nuo ilgesio ir
Užsimerkus krisiu tavo širdin.
Skęsiu atsiminimuose,
Ir slapta klausysiuosi svajonių.
Sąmoksliškai nusišypsosiu rudeniui,
Mes abu tave pažįstam.
Be to dar šimtą kartų sutiksiu žingsniuojant
Į Pasaulio kraštą.
Sėdėsim nukorę kojas nuo jo
Ir Žvaigždes vadinsim savo akimirkų vardais.