paprašė
parašyt
apie moterį
paklausiau kokią
pasakė jog tai
neturi esmės
tuomet sakau
parašysiu apie
tą kuri
penkioliktą kartą
išspjauna
iš savo įščių
katakombų nykštuką
prie neregio durų
(tokį pat kokie
gyvena po tūkstančių
kitų moterų
lovomis
kur jaučiamas tuščios
sueities kvapas
ir pilna vario monetų)
ji sako
tegul tas
nykštukas
bus neregio akys
rodančios kelią
į ten kur
moterys šoka
nuo proto
nusipraususios
tele muilu
ir vaikšto k (u) oduotos
žibintų alėjomis
pasipuošusios galvas
„kosmopolitano“
karūnomis
lyg papūgos
iš sudegusio
tropikų rojaus
tai va
dabar gavot
ko prašėt
ir tikiuosi
kad daugiau
neprašysite to
kas tik bepročio
sapnuos
gražu ir spalvota