Kelionė

Ėjau per dykumą bekraštę
Alkanas. Ištroškęs (pažinimo).
Kupranugariai spjaudė, taškė.
Greit bėgau - vyt mėgino.
Pabėgau.
Pasislėpiau į olą tamsią
Kaip naktis. Klausiausi.
Radau ten draugę Paranoją,
Ji šnibžda man į ausį:
"Nepasitikėk minia -
jie kiš tau koją".
Nepasitikėjau.
Keliavau toliau,
Į juodą girią patekau.
Apsupo žvėrys:
"Kas toks būsi?"
Neatsakiau.
Kad aš žinočiau!
Negailestingi gyvuliai
Miške užkast mėgino.
Pasprukau.
Gyvenimas - bėgimas.
Pavargau.
Dar buvo pokalbis su Dievu -
Atsigavau.
Į ciniko kailį vilkt mėgino -
Atsisakiau.
Toliau tik žalios pievos
Ir upelis.
Tas nepaliaujamas čiurlenimas!
Ir vėjelis.
Tai muzika -
Išnyko nerimas.
Į skaistų dangų pažiūrėjau -
Pakerėjo.
Ten savo mūzą suradau.
Nemylėjo.
Taip liepto galą priėjau...