purpurinis

slėnyje
kuriame
margaspalvėmis suknelėmis
nelyginant degančios laumės
žaidė mūsų vaikystės

aš išmokiau
tavo pragarą sukti lanką
aplink žemės liemenį
išmokiau rytą neateiti
į darbą
ir vakarą viršvalandžių

iš upės
kurioje
tarytum žuvų vėliavėlės
plaukiojo mūsų vaikystės
parsinešiau dumblą
ir taip kaip laumės geidė išsūpuoti
vaikus ir skraistes
pamerkusios kojas į pavasarį
geidžiau saturno žiedų greičiu
savo pragaru apjuosti
tavo žemę