Reikia skaityti labai greitai

aš dar nepabaigiau. Negaliu tau siųsti. Tai, ką ketinu parašyti... Tai ką tau parašysiu bus... Bus bus bus. Kas tai bus? Kas bus jei...? Kodėl tu nieko nežinai? Kas tavo galvoje? Ką tu iš tikųjų galvoji? Tavo mintys. Man jų reikia. Visas tavo mintis, kiekvieną tavo tylos akimirką. Kodėl? Žmonės kodėl galvoja tyliai? Aš noriu girdėti? Kodėl žmonės niekam nesako ką galvoja? Kodėl yra sunku sakyti tai, apie ką tu mąstai? Kodėl sunku sakyti tai, ką tu jauti? Mano mintys. Dabar reikia nenustoti spaudinėti klaviatūros, kad visos mano mintys būtų užrašytos, reikia rašyti greitai, taip greitai kaip mąstau, taip, kaip mintys bėga ir nesustoti, pagauti bangą ir rašyti rašyti nesamones vėjus su klaidom po to ištaisyti sudėlioti taškus kablelius saulė jos vardas, kas ji? Ji turi draugą. Ką aš apie ją galvoju? Ji  ir sustojau kažko nenorėjau pasakyti nes žinau kad tu skaitysi ko aš nenorėjau tau pasakyti ko sustojau, aš nenorėjau tau sakyti tai kas gali tave įžeisti aš nenoriu tavęs įžeidinėti būti grubus aš noriu būti tavo dievas, tau murkuoti, prisiglausti prie tavęs, tave mylėti ir kol kas aš nesustoju, tu kažką dabar parašei man į telefoną, bet aš neskaitau, neturiu laiko skaityti, aš greitai rašau, nesustodamas, ką tu man galėjai parašyti, apie ką mes dabar susirašinėjam, nežinau  pamiršau, prisisminiau žodį nežinau, keistas žodis ar ne saule ar aš dabar kalbu su tavimi, ar aš tave myliu kas yra meilė? Pianinas, sustojau vėl sustojau kodėl negaliu nuolatos rašyti tai ką mąstau man neišeina kitaip kas mane priverčia sustoti, aš noriu galvoti apie tave kodėl aš dabar negalvoju apie tave kodėl aš nieko apie tave dabar nenoriu parašyti kodėl nieko dabar nenoriu apie tave prisiminti tik prisimenu ateitį, gavoju kas bus, galvoju ko nebus, o kas bus, ar aš ir tu,,, Ar ne, ar tu ir jis, tavo draugas, kas aš, kas aš būsiu tau? Kas aš noriu tau būti? Aš viskas, aš noriu būti tau viskas noriu kad tu mylėtum mane ir ta pozą kurią tu parašei, aš šiaip paprašiau kad  tu man ją pasakytum, sustoju, pavargau, nepavargau, burna išdžiuvo, žiūriu tik į klaviatūrą, nenoriu žiūrėti į tai ką rašau, net nenoriu dabar taisyti klaidų, gal tokį tekstą tau ir nusiųsti ar tu būsi nusivylusi tokiu tekstu ar tau bus neįdomu jį skaityti ar tu  juoksiesi iš manęs tyčiuosies, nemylėsi manęs, ar tu galvosi, kažką tu galvosi, ką tu galvosi aš noriu viską žinoti ką tu galvoji, kiekvieną akimirką, kiekvieną momentą, ne ką galvojai galvosi bet kas šiuo metu tavo galvoje tavo mintys, man nesiseka atspėti, aš vis galvoju ir galvoju apie ką tu galvoji, apie ką tu galvoji, apie ką tu galvoji, apie ką tu galvoji legviausias atsakymas išsisukti nuo klausimo apie ką tu galvoji yra atsakymas nežinau ir viskas tu pasakai ir viskas, nebėra ką galvoti, nėra minčių, bet jų turi būti, jų tiek daug, jų begalės, visą dieną mintys nepalieka, jos sukasi vis ir sukasi, greitai greitai, greitai, bėga vis ir bėga, ir man taip sunku kažkokius apgailėtinus mygtukus ant kurių yra kažkokios raidės, taip nuobodžiai spausdinti, bildenti, bet kitaip negaliu, aš kitaip negaliu išreikšti savo minčių, aš noriu kad tu skaitytum mano mintis. Tu tą dabar ir darai, saule, kokia tu esi nuostabi aš tai noriu sužinoti, kokia tu esi, protinga? graži? juokinga? liūdna? aš viską noriu apie tave žinoti, kaip tu apsirengusi, kaip kvepi ką valgai kaip vaikštai, kokia eisena, kaip keli kojas lipdama laiptais, aš viską noriu apie tave žinoti. Ir ką tu galvoji. Ir tai aš noriu žinoti labiausiai, nes sustojau trumpam užstrigau, nes nereikia jokių paaiškinimų kam tai? Jei aš apie tai negalvoju, nėra mano mintyse jokių paaiškinimų, jų nerasta, negalvoju aš apie jokius paaiškinimus, nėra pas mane jų, nereikia tiek daug nesamonių, ką aš tau gero galiu parašyti, ką tau parašyti prasmingo? Kokia prasmė? Kas ta prasmė? Nėra jokio prasmingumo. viskas paprasta. Tai tik gyvenimas. Po jo tik mirtis ir viskas, nereikia nieko suprasti, nereikia niekam duoti jokios prasmės, prisiminiau apie ką mes susirašinejam, aš prašau tavęs atsiųsti man savo eskizą apie jūrą naktyje. Ir ką tu man atrašei, aš nežinau, dar neperskaičiau, nes negaliu dabar skaityti aš dabar rašau, nes noriu pamatyti tą eskizą noriu tau nusiųsti savo mintis noriu tau ką nors parašyti ir kiek man daug reikės taisyti, gal man jau nustoti gal tiek užteks ar pasotinau jau  tave o aš vis dar alkanas, šiandien valgiau picą, atsigėriau vandens, mintyse, nes nenustoju rašyt, nenustojau galvoti ir to galvojimo išlieti čia, kaip atidaręs savo galvoje užtvanką ir išliejęs visą vandenį ir galvoje aš viską gerai įsivaizduoju, kaip lėtai betoninė milžiniška užtvanka stebuklingu būdu ar mechaniniu saule aš apie tave rašau nereikia mano mintyse jokių užtvankų nereikia, reikia tik tavęs, aš noriu galvoti tik apie tave, aš noriu visą savo laiką skirti tau, aš noriu nebegyventi be tavęs, be tavo bendravimo, aš noriu visą laiką būti su tavimi, su tavimi atsikelti su tavimi užmigti, aš noriu tavo žodžių visą laiką, aš noriu, ir negaliu aš neturiu to, o gal ir turiu, ką aš turiu, kas yra blogai, kas yra gerai, viskas yra arba taip arba ne, aš nežinau ar užteks to ką parašiau nes nežinau ką man toliau rašyti tik apie tave, mano mintys ir nieko naujo aš neparašysiu apie nieką kitą aš nebegalvosiu ir dabar taip nenorisi sustoti, taip nenorisi padėti taško, taip noriu su tavimi susitikti, pamatyti tave, sužinoti koks tu žmogus, koks tu tikras žmogus esi, o ne įsivaizduojamas, ne žinutė ne nuotrauka ne balsas, aš jų junginį noriu pamatyti, noriu pamatyti kas bus viską sujungus į vieną krūvą, koks tai o ne užstrigau, aš noriu tavęs