Parėjęs namo einu po dušu

Parėjęs namo numetu kelnes ant kėdės atlošo. Stoviu su trumpikėmis cha cha. Juk taip reikia taisyklingai rašyti ar ne? O aš pasakyčiau stoviu su „trauzais”. Toks stovėjimas darosi nuobodus, todėl nužvelgiu savo kojų gyvaplaukius. Perbraukiu ranka - vešlūs. Pagalvoju, gerai, kad ne moteris esu. Vėl stoviu prie kėdės ir mąstau, kuo reikėtų pakeisti darbines kelnes. Iš glūdumos ištraukiu šortus. Viena ranka prilaikydamas likusį drabužių kalną. Pauostau. Lyg dar švarūs – nesmirdi. Apsiaunu. Jums dar įdomu? Jei dar įdomu - tai prieinu prie lango - patraukiu už virvelės ir žaliuzi susiskleidžia. Kambarys nušvinta.


Parėjęs namo numetu batus. Kojines - į kampą. Jaučiu nuogos kojos dulkiną kilimą. Ir dulkiname kilime įstrigusią šukę. Vynšukę.


Parėjęs namo sėdu prie stalo. Ant batono riekės tepu medų. Gurkšnis pieno. Kąsnis. Gurkšnis pieno. Kąsnis. Gurkšnis pieno. Kąsnis. Kąsnis. Kelnės. Ir driežas. Medaus driežas. Vėl glostau gyvaplaukius. Vešlūs.


Parėjęs namo sustoju prie veidrodžio. Paimu šukas. Dantys geltoni. Kaltūnas. Koldūnas. Burtininkas.

Parėjęs namo. Stoviu prie durų ir skambinu. Akutė patamsėja. Ne vienas.

Parėjęs namo aš ne vienas. Aš du.
Einu po dušu. Ate.