aiženos

Pagaliau, laikas bėga upe
krantas liekas toli,
taip toli, kad galėtum nusklęsti
į atodangą mėgstamo sapno
ar girdėtas naktis, taip arti
prisitraukusias dangų – mylėtis.

Žvaigždele, kai lig ryto tik mirksnis,
gal nukristum šalia  man prie kojų
išrusentum šalavijų aitrumo kartybę,
kad kantrybės pritrūkęs nurimčiau.

Pagaliau, mudu žuvys ir nieko,
kad po sausumą sausio klajojam,
kai iš sapno į sapną per ledą -
tik trapumą minučių dėliojam..