pažadu tau

Kada būsi vienui vienas, senas ir pamirštas, aš ateisiu tavęs. Grįšiu Bachu pro garsiakalbio akutes į tavo kambarį, į tavo vidų. Šlamėsiu lapais gegužio šilumoj, šoksiu spinduliais ant spintelių, stalų, sienų ir lubų. Krisiu lapais rudens šarmoj ir lysiu lietum į tavo langus. Eisiu paskui ir apsnigsiu tavo žingsnius.
Nors viskas išblukę, ne taip jau belikę. Aš rasiu tave, kaip Dievas mane susirado; kai viską atleisiu - sau ir kitiems. Kai nieko jau nebelauksi, kai žaisi šachmatais sau vienas, žiūrėdamas nuolat į laikrodį. Sustosi prie lango, o žiūrėsi į sieną, kaip vaikystėj, kad pasektum medžių šakų šešėlius.
Dienos plauks metais, o naktys neturės pabaigos.
Pažadu, mano senas drauge, tada aš grįšiu.