Šokis apie skylutę

Atsirado skylučiukė
nedidukė mažučiukė.
Tu matei, ir aš mačiau,
matė daugelis, tačiau
nutarėm: dėl šios skylės
ir pats viešpats patylės.

Miniatiūrinė skylutė
vis didėjo po truputį.
Tu matei, ir aš mačiau,
matė daugelis, tačiau
svarstėm: luktelkim bent kiek,
svarbesnių bėdų-nors rėk.


O skylė be triukšmo augo,
kol pražudė puikų draugą.
Aš jaučiau,
                    ir tu jautei,
jautė daugelis...
                      Ir štai
nutarėm visi: beje,
laikas
      jau
          užlopyt ją.

Sugužėjo guotas vyrų.
Lopom kairę pusę-yra
dešinioji. Adom šią-
prasižioja apačia...
Kaista rankos ir kakta,
o skylė lyg apsėsta.

Vėl šturmuojam velnio skylę.
Keikiamės širdy, bet tylim.
Kaltas aš.
Ir kaltas-tu.
Apskritai-
          šimtai kaltų!..
-  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -
... o kažkur kita skylutė...
... bet gerai, kad dar mažutė.