Mintys sklando
Tarsi rudenio nuspalvinti
Lapai vėjyje...
O, aš - vargeta
Aš tavo dėmesio ir meilės
Kaip malonės ar išmaldos prašau
Prieš tave, kaip prieš Nukryžiuotąjį
Ant kelių parkritus,
Išsinuoginus, nuplėšus gėda ir išdidumą
Stoviu prieš tave,
Save savo pačiomis nualintomis kojomis sutrypus.
Taip, aš apgailėtina vargeta
Be garbės ir sąžinės
Ištroškusi tavo meilės paslapcia slenku prie tavo būsto
Ir lakiu malonės tarsi išmaldos -
Pasigailėk, įleisk į savo širdį...


zibute








