...

Tylos skraiste dangus apgaubtas
Mintis, kad liksiu vėl viena
Ir karštos ašaros ant veido
Tik jos man primena tave

Menulio spindesys ir džiaugsmas
Kad gal kada matysiu vėl
Kaip tavo veidas tyliai sensta
Ir aš tenai, kartu su juo

Bet jau per daug, per daug girdėjau
Kaip gaudžia vėjas, kaip varpai
Kaip skamba lapai orchidėjos
Kai tu išlėto juos raškai

Svajų apgaubtas baltas šydas
Nuleistos akys į tave
Auksinė saulė kaip menulis
Nutolus žiūri į mane

O tu tyliu žvilgsniu nulydi
Šešėlį bėgantį tolyn
Mano širdis staiga nutyla
Ir aš krentu, krentu žemyn...