Be tavęs

Be tavęs būčiau aš šitoks tuščias
be tavęs negirdėčiau dainų,
tik užmigčiau atvėsusioj gūžtoj,
o rytais pasakyčiau - einu.

Be tavęs mano kelias iškryptų,
lyg bevaisė sena obelis,
net pavasarį paukščiai negrįžtų,
nes žinotų, jog rudenį lis.

O dabar, tavo vardą sapnuoju,
jį ištart ir bijau, ir džiaugiuos,
jei ištarsiu - neliks jo rytojui,
neištarsiu... kas naktį paguos?