Dramblys

Susitikau išeidama ryte liūdesio dramblį
Aš nekalbinau jo, o jis pats kažką vis bando.
Jo didumas ir akys... O ausys (!) didžios baisumos
Nepabūgau aš jo, o kaip tik – atsirado drąsos.

Ir pradėjom kalbėt nesustodami tyliai abu
Supratau, kad ne tik jis, bet ir aš tą jausmą jaučiu.
Gilios akys sušlapo, apsunko – verkt ketinu...
„Išsiverk – palengvės- patikėjau naujuoju draugu.