Naktis jau uždangsto padangę
Ir slepias į tuštumą deivė,
O aš, lyg sapnuodamas, žiūriu
Pamišėlio veidu į laimę.
Tos dienos prilijo sidabro
Į mano akis ir į širdį,
O nerimui nėra jau galo
Ir ima vėl tuštumą vilgyt
Eilėraščių posmais pavasaris
Ir mintį aptraukia vėl baimė,
O aš - donkichotiškai - žiūriu
Pamišėlio veidu į meilę...