jei žaidimas, tai ką jie ten žaidė?
užbučiuoti iš nykulio dugno
prasidėjus visatai per raidę
kai sklendeno nuo daikto link ūko.
neišgertos arbatos rasojo
ant to žalio blūdėjimų stiklo.
kurčias žaislas. pranykęs rytojus.
aukštos natos. pelynai sugėlę
į tą skaudžią poodinę salą.
mano motina dar nekalbėjo.
nei karto. tik vazą nuo stalo
pasiėmusi glaudė, ir liejo
tą arbatą seniai susigėrusią
į drabužius ir smuiką. ir skelia.
nykiai gelia nuo šalto frontono
ir taip pusto. vatinę. ir meilę.
paskutinis rugsėjis. dambreliai
prie rūdžių ir vandens, išbarstytais
eilėraščiais trata ir velia
mano plaukus lyg velnias. ar kitas.
ir nuo kito liūdniau jau nebūna
jau virstu į sklendenančią smalą
žodžiai primeną juodulį liūną
myliu dievą. o dievas sušalo
troleibusas, 2008, temp. -7, eil. sudainuotas pilies gatvėje su pulsaru . (iris nebula - akies rainelės ūkas