Rašyk
Eilės (79293)
Fantastika (2344)
Esė (1605)
Proza (11100)
Vaikams (2739)
Slam (86)
English (1206)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Širdį tau šiandiena atiduosiu...
Nors ne, sustok, gana!
Jau pavargau dalinti ir parduoti
Po trupinį, po lašą aš save.

Grąžinkit, jau nebegaliu
Gyventi šitoks tuščias.
Be rankų, kojų... Smegenų!
Rėkiu, atrodo, kad prieš vėją pūsčiau.

Atiduoki tai, prašau, maldauju,
Ką vakar tau padovanojau.
Šiandien aš nebenoriu būti tu,
Leisk savo akimis matyt rytojų.
2008-11-05 14:47
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-05 15:08
_spygliuotas bet ne piktas_
man atwirksciai patiko pirmas posmelis... tiesiog parodo mums wajkams kad newrta is karto mestis y meile, nes nudegsi... gal net su randu... :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-05 15:06
fata_morgana
patiko tik askutine eilute, o siaip tekstas ganetinai eilinis
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-05 14:56
Sulyta_
Paskutinės dvi eilutės labai prasmingos :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-05 14:56
Astraja
Kartais sunku atsiriboti nuo praeities ir ją pamiršti. Gražiai suskambėjo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą