Pasirinkimas – abejonė – pasirinkimas.

Galiu galvoti už save ir galiu galvoti strategiją sau. Ir būti ne viename asmenyje, bet tarsi neakivaizdžiai kurti savo gyvenimo staregiją sau. Bet kadangi aš esu aš, todėl akivaizdžiai nesuprantu kokiu principu aš mąstau. Pačio principo. Kaip aš priimu sprendimus suprasdamas kuris yra teisingas, o kuris yra man nenaudingas. O tarpe tarp šių dviejų pasirinkimų, ką esu pastebėjęs, stovi  abejonė. Aš žinau, nes jau ankščiau esu įsitikinęs, kad abejonės yra bereikalingas laiko švaistymas, visai nenaudingas savęs kankinimo būdas, kaip ir rūkymas arba nervavimąsis, kad negali užmigti kai kankina nemiga, arba nesibaigiantis savęs gailestis ką nors praradus. Tai laikina, bet abejonės, kuo ilgiau užtrunka, tuo daugiau pridaro bėdos. Rašau ne apie rūkymą, kalbu apie dalykus, kurie įvyksta pagaliau nutraukus abejonę. Pasirenki arba nepasirenki. Pasirinkęs visada sužinai, kaip pasirinkimas baigėsi ir gali vertinti jį spresdamas iš pasekmių. Nepasirinkęs, o atmetęs kaip netinkamą variantą sau, tai yra abejonės laiką paskyręs apmąstymams, vėlgi laimi. Bet jeigu abejodamas uždelsi, dažniausiai tampi silpnesnis savyje priimdamas ateityje sau svarbius ir visus kitus sprendimus. Arba abejonė galutinai pakeičia tuo metu vykusią, tau palankią įvykių eigą. Kodėl palankią? O gi nes: jei turi pasirinkimą, reiškia turi daugiau variantų nei vieną, gali rinktis. O tai ir reiškia, kad gali kontroliuoti savo gyvenimą pasirinkimais, pasirinkdamas aišku sau palankesnį variantą. Ne visi iš mūsų moka tai daryti, pasirinkti tai, kas yra svarbiau pačiam, kad teisingas pasirinkimas ateityje atvertų naujus ir svarbiausia naudingus pasirinkimus. Ir kuo toliau, tuo lengviau tampa pasirinkti, nes išmoksti logiškai nuspręsti kas yra svarbiau tau pačiam. Abejonės aišku niekur nedingsta, bet save abejojantį pastebi ir kuo skubiau reikalauni pats iš savęs, pasirinkti. Kartais išsirinkti gyvenimo eigą būna tikrai sudėtinga, nes turimi, dažniausiai būna, kad 2 variantai, yra abu teisingi ir nulemsiantys tolimesnę gyvenimo eigą panašiai naudingai. Žmogus gali žinoti tik vieną žigsnį į priekį, o apie tolimesnius, pasirinkimų pasirinkimus, tik spėlioti, nes pasekmės gimdo naujus pasirinkimus arba lemtį. Lemtis nėra žmogui naudinga, bet ji nėra visais atvejais kenksminga. Lemtis visada yra viena, tarsi upės srovė. Vienu atveju pasroviui plaukti yra būtina dėl to, jog kai kurios pasekmės mus užklumpa netikėtai ir nepriklauso nuo mūsų pasirinkimų. Jas nulemia atsitiktinumai. (apie juos rašiau ankščiau Tikroje Istorijoje) Ir kuo žmogus geriau supranta save, supranta, kad atsitiktinumų sukelta lemtis, jos pasekmės yra tik bereikalingas laiko švaistymas apie jas nuolat galvojant, savęs gailestis, pyktis, depresija, tingumas, neryžtingumas ir t. t Visa tai yra tik tam tikros situacijos pasekmės pãsekmės ir jas būtina kuo greičiau, tuo naudingiau pačiam sau, išmesti iš galvos. Kita lemtis, tai vienas iš blogai pasirinktų dviejų variantų, plaukimas srove, nes žmogus susitaikė su ankščiau minėtomis situacijos pasekmės pasekmėmis. Nebent esi kovotojas ir supratęs savo klaidą, sutelkęs visas jėgas imsi plaukti prieš srovę. Tokie plaukikai dažniausiai pasiekia tikslą, nes suprata turį tik du variantus. Vienas iš jų skaudžiai ir galimas daiktas mirtinai gali pakenkti, o kitas pasirinkimas,  išsigelbėjimas nuo pražūties. Bet tai yra silpnų arba neišmokusių mąstyti žmonių gyvenimo būdo klaidų pasekmė. Ir apie tai gilintis neverta, nes, gyvenant ir išmokstant daryti teisingus pasirinkimus, galimas dalykas, nereikės niekada rinktis iš dviejų vieno, kuris vienas iš jų gali būti pražūtis. Pražūtis, daugeliu atvejų nėra žodžio mirtis sinonimas, pražūtis dažnai pasireiškia kaip žmogaus susitaikymas su esama ir jau nepakeičiama dabartimi. Kitaip tariant, lemties priėmimas kaip esamos ir tenkinančios asmenybę strategijos, nebegalvojant apie pasekmes, gyvenant tuo, kas yra. Pavyzdys būtų toks: žmogus rūko ir žino, kad rūkymo pasekmės yra mirtis, bet jis nemeta rūkyti, nors ir žino, kad rūkymas sukelia mirtinas ligas ir priartina gyvenimo pabaigą. Tai ir yra susitaikymas su bloga lemtimi. O žmonės, kuriems visgi teko ir kurie pasiryžta pasirinkti tą vienintelį teisingą variantą iš 2-jų turimų, jie pasiekia tikslą, perėję valios išbandymus, kas vėliau tampa natūralu kaip valytis dantis.
Grįžtant prie dviejų pasirinkimų, kurie abu yra daugiau ar mažiau naudingi, o reikia pasirinkti vieną, nes kaip jau supratote, abejoti yra paprasčiausiai netikslinga. Pasirinkite prieš tai apsvarstę abu variantus ir kaip galima toliau į priekį. Ir jeigu nerandate didelių skirtumų, viskas gerai, pasirinkite tą, kuris esamu momentu pasiekiamas lengviau, arba paprasčiausiai jaučiate jam didesnę simpatiją. Tik žinokite, kad pasirinkimai nėra tikslas, pasirinkimai yra variantai į tikslą. 
Pasirinkimai, kuriuos sunku teisingai išsirinkti, tarp savęs turi vos įžvelgiamą abejonę. Kuri mus ir suklaidina. Abejonė irgi turi du sprendimo būdus. Pirmasis, jei jau pastebėjote save abejojant, apmąstykite galimus  variantus. Antrasis, abejonę kuriam laikui ignoruokite ją užmiršdami, užsiimdami kokiu nors kitu darbu, veiksmu, kuris neleistų jums galvoti veltui. Žmogus turi neapsakomai nuostabų dalyką kaip mąstymas, kurio veikimo esmės kol kas neįmanma suprasti, bet jis abejonę išspręndžia savaime ir jums pasiūlo tobuliausią pasirinkimo variantą. Žmogaus prigimtis linkusi į gėrį.
Kaip pasakytų daugelis protingų žmonių, gyvenimo smulkmenose glūdi didžioji esmė.
Ši gyvenimo strategija yra tobula, jei išmoksite valdyti atsitiktinumus. Kuriuos kaip ir smulkmenas yra įmanoma pastebėti.