seniai matytam....

Rūkysi?
Žinai, šiandien žvarbu.
Ruduo kaip paikas vaikas dar vis padrasko lapus.
O mano sieloj skersvėjis.

Kaip gyvenu?
Gerai. Na, bent save tuo tikinu.
Kartais pagainioju kaštonus po asfaltą.
Kartais pakosčiu, pamirkstu.
Retkarčiais pakeliu taurelę,
Na bet žinai, juk šalta.

......

Rūkysi?
Tiesa, tu juk nerukai.
Beje ir aš.
Matai, pasitaisiau, o tu juokeisi.

Žinai, ilgiuos tavęs.
Ir tos svajonės vaikiškai žaislinės.
Troškimo laiką įprasminti tikslu.
Dabar aplink mane vien kaukės.
Dalyvauju gyvenimo maskarade kaip ir sakei.

Smagu buvo apsilankyti.
Išeidama sušluosiu tuos lapus.
Mat tas ruduo kaip vaikas vis dar lapus padrasko.
O mano sieloj......
                      Gal nuo vėjo.....
Na, bent save tuo tikinu....