Apie mergaitę, kuri buvo kitokia

Vanda buvo kitokia. Ji buvo gabi viskam, bet tuo pačiu nemokėjo nieko. Ji mokėjo piešti, rašyti, plaukti, ji išmanė mediciną. Tačiau ji buvo beviltiška sportui, verslui ir miniai. Dar viena Vandos savybė - naivumas. Keistumas. O didžiausios ydos - nuoširdumas ir geranoriškumas. Tokios nūdienos vertybės. O gal tik tokiose ji augo? Vanda buvo nelaiminga. Ji nemokėjo džiaugtis kiekviena minute. Ji apskritai nemokėjo džiaugtis. Mergina tik žvalgėsi aplinkui ir dėl to jai buvo tik skaudžiau. Dažnai jos gerklę smaugdavo ašaros, o širdis virpėdavo. O juk viskas buvo gerai. bet ji papraščiausiai nemokėjo būti laiminga. Buvo tam nesutverta. Nekentė darbo ir jame dirbančių žmonių. neturėjo daug draugų. Bet turėjo kažką kitą, ko neturėjo kiti. Tikriausiai širdį.
Šiandien yra lapkričio septinta. Vanda žengia greitai. Jos ausys užkimštos ausinėmis, kuriose negroja muzika. Ji papraščiausiai eina į parduotuvę. Viena. Jos gyvenimas tekėjo pamažu kaip ilgai trupantis sausainiss. Bet nieko jame nevyko.
Jums įdomi Vandos išvaizda? Velniop tą išvaizdą! Siela neturi išvaizdos.  Tik kūnas ją turi, kuris be sielos yra bevertis. Gyvenime negali turėti visko. Arba moki linksmintis ir smagiai gyventi, bet viduje esi tuščias, arba  esi stebėtojas ir matai tai, ko nemato kiti (tačiau neturi ramybės).  Tokios mintys sukosi jos galvoje papraščiausiai einant į parduotuvę. O kokios daugiau galėjo suktis? Ji neturėjo šeimos, meilės, nebuvo laukiama svečiuose. Ji neturėjo buities. Bet ar tik to reikia žmogui?
- Aš kažkur girdėjau, kad kūnui reikia maisto, šilumos ir pastogės. Tai turėjo net urvinis žmogus.  O ko reikia sielai?
Nenuostabu, kad į šį Vandos monologą buvo atsakyta  tik nesupratingu šunų vedžiotojų žvilgsniu.  O ji turėjo katiną. Ir vertino jį. Tikriausiai vienas iš nedaugelio jos juokų buvo tai, kad katinas yra vienintelis vyras jos gyvenime. Dėja, jos pačios noru, tas rainas padarėlis vardu Napaleonas, buvo iškastruotas. Taigi,  Vandos vyras buvo iškastruotasis Napaleonas. Tokia buvo jos dabartinė šeima. Tėvų ji nebeturėjo ir labai jų ilgėjosi. Ypač mamos. Kaip nekeista, ji suprato dukterį. Tikriausiai buvo viena iš nedaugelio. Vanda dar turėjo kelias drauges. Ir jos karts nuo karto ją apvildavo. Vanda tai prisimindavo.
Mergina dirbo. Buvo biologijos mokytoja. Vanda visą gyvenimą nekentė  mokyklos ir turėjo į ją grįžti. Ji dažnai prisimindavo, kad svajojo tapti aplinkosaugininke arba medike, tačiau... Ji vis dar norėjo visuomenei paaiškinti, kad ne žmonės valdo gamtą, o gamta valdo žmones. Nedaug kam tai rūpėjo. Mergina turėjo palyginimą  jos dabartinei siuacijai. Mokyklos laikais ji labai norėjo pereiti į kitą klasę. Ji gyveno tik ta mintimi, kad kai pereis į kitą klasę nebematys tų nekenčiamų veidų. Tačiau ji vis tiek turėjo mokytis su nekenčiamiausiais klasiokais. Į kitą klasę jos neperkelė. Taip yra ir dabar. Ji nekentė visų savo kolegų už tą menką supratimą apie gyvenimą.
Vanda turėjo kelis pomegius. Ji mėgo tapyti, lypdyti skulptūras ir fantazuoti. Pirmieji du manau yra aiškūs ir netgi kai kurių mėgiami. Trečias variantas tikriausiai pasitaiko rečiau. Bet jis turėjo savą žavesį. Vanda kasdien svajoja kaip iš pagrindų pasikeičia jos gyvenimas. Jai reikėjo šeimos draugų ir mylimo darbo. Bent jau kolkas jai tereikėjo tiek. Moteriai nesisekė, nes ji nepasidavė miniai. Sunku eiti prieš visus. Ji tikėjo, kad kažkur toli yra kiti žmonės, kad kažkur gyvena jos svajonės.
Kaip jau ir minėjome, mergina ėjo į parduotuvę. Ji nusipirko sūrio ir duonos. Daugiau jos šaldytuvo buvo tuščias. Ji pirkdavo tik tai, ką suvalgis, tik tai, ko jai reikia. Ji nebuvo pelė ir nekaupė. Savo kuklia vakariene Vanda pavaišino kaimynę. Kaimynės varadas buvo Martyna. Bjauri mergiotė. Tačiau ji turėjo viską, ko jai reikėjo. Moterys pavakarieniavo. Ir nuėjo miegoti su skirtingais vyrais. Vienas iš jų buvo kastruotas.