Žudikės memuarai

Kraujo nutaškytais laiptais šliaužia laimė..
Purpurine šypsena ji šypsos kvailai…
Keista.. ją palaužė baimė…
Sumušė negailestingai erelio sparnais..

Kartu su laime dingo viltys…
Net upėm jau sunkiau sruvent…
Išliko tiktai mano mintys…
Tik jos dar leidžia man gyvent..

žudysiu viską kas dar liko…
Vienatvės trokšta mano porcelianinė širdis..
Nesigailėsiu net inkščiančio šuniuko..
Neveikia manęs toks akys gilios kaip naktis…