Dvėselienos simfonija

Jūs visi nudvėsit,
Supūsit purvuose,
Ir sliekas - jūsų brolis -
Pragremš skyles pilve.

Šaknysis kūnuos žolės
Po metų ar dviejų,
Lavono kreivos kojos
Pavirs lervų grobiu.

Net jei dehidratuosit
Kur nors dykumoje,
Viliosit apsėstuosius
Drėgme dvėsenoje.

Akis Tavas les grifai,
Skraidys sau išdidžiai,
O Tu tiktai gulėsi
Taip... Ne itin gražiai.

O gal paskęst mieliausia
Tau būtų iš tiesų?
Paplaukiot su žuvytėm,
Išbrinkti pamažu?

Angeliuku pavirsti nori?
Tada geriau skubėk.
Juk taip baisu žinoti,
Kuo Kūnas tavo virs.