Ana Karenina

Anuosyk pamenu ties geležinkeliu ėjau -
Senutė ten voliojos ant pabėgio.
Paspardžiau koja. Ji paklausė „jau“?
Aha, galvoju – aiškiai trūksta sriegio.

„Ko lauki, motin?“ „Traukinio sūnau“
Čia lyg už nuodėmes - toks atpirkimo aktas.
Sugriešijau seniai, dabar net nežinau
Su kuo ir kaip, bet buvo – faktas.

„Tvirtumo, motin - kenčiantiems - dangus
Ir aš mielai numirčiau už idėją“.
Net nesakiau, kad traukinio nebus
Šia atšaka jie jau seniai nevažinėja...

(Žvyro karjerą baigė eksploatuoti prieš kokius 50 metų.)