Ir sninga spinduliais į ežerą,
Kuris už vėjo tekina dukras.
Jos – balerinos, šokančios į taktą,
Atspindinčios visas vaivorykštės spalvas.
Pavasaris čia šėlsta, čia nurimsta.
Tai verkia – tai ir vėl smagus.
O šaltis tiktai dingsta, dingsta...
Užsidarys baltam namely – ir jau niekur neištrūks.
Užglaistė kovas žiemos pėdsakus,
Balandis sėjo naujus daigus.
O tiems, kuriems dar trūko meilės
Gegužė suteikė sparnus.
Suspindus saulė ramina vėją
Ir juokiasi žaibais dangus.
Visi jau gavo, ko norėjo –
Ir augalas, gyvūnas... ir žmogus.


MėnulioŽvaigždė







