tai tik aklos lakštingalos pirštuose
motinos iškepta duona
iš negimusio vaiko eilėraščių
mėnesiena smaugiama horizonto apykaklės
kąsnis po kąsnio gęstanti
ir nei vieno trupinio
nei vieno sulesto
alkanos kūrėjo rankos negali negiedoti
nors naktimis patalai pilni trupinių
alėjos trupančių medžių
stovėjimo tokiu greičiu
------------------
lapai sminga į odą