Patinka man poezija sausa
Lyg parakas, lyg parkas žiemą,
Kai apsinuogina gamta visa
Ir sukuria kontrastišką poemą.
Nubrėžta ryškiai kiekviena šaka
Juodu tušu ant balto fono.
Patinka man prasmė pilka,
Be drapiruotės ir be obertonų.
Aš pavargstu nuo subtilaus rudens,
Nuo impresionistinio šviesų žaidimo,
Kai vienas medis - tikras, kitas - iš vandens
Apvirtęs žiūri ir mane klaidina.
Galbūt, todėl legviau atsidūstu.
Kai plikas gruodas suskamba po kojom.
Ir medis nedviprasmiškas. Ir tu
Į savo aiškią vietą atsistoji.