Prieblandoj su tavim

Aš stoviu rankom ištiestom.
Jaučiu kaip tu alsuoji man į veidą.
Ir štai staiga aš pajuntu.
Kaip tavo rankos apkabina,
O karštos lūpos tartum sniegą ištirpina.

Iš prieblandos ir tiršto rūko,
Išsiskiriam lyg būtum vieni du.
Tarp tūkstančio žvaigždelių ir fėjų vienišų,
Aš per pasaulį su tavim žengiu.