~ x ~

Pavydžiu jam
ar galima gražiau numirti?
Nostalgiškai  žiūriu  į  klevo  lapą.
Jis susigėsta, rausta, gelsta, alpsta.
Taip plastiškai išsitiesia ant tako.


Jo vizijos  spalvotą laužą  kuria,
viliokišku  čežėjimu  ausy pabyra  natos.
Jis  Mocartas,  spalvų paletė, gundytojas.
Ant aukuro baltosios nuotakos*
Taip  geidžiamai    palaimintas.
.............................................
Ar  galima  gražiau    numirti?