B.P.

„mano mylimasis tebemiega”.
užuolaidos pilnos kandžių;
raudonas ir melsvas jo veidas
įteka įdienojus. pusryčiai tolimi vakarienė
karosas apsigalvojęs paplaukioja iki penktadienio.
„mano mylimasis tebemiega”
apklostytas strazdo plunksnom geriausiu atveju žąsies. „kaimas
šitam Frederikshavne! „, - sako, nes ką gi sakyti.
išbalę malūnai nebeišvaiko žiovulio. nei
raudonų medūzų pilvų nuo kranto. mano
mylimasis tebemiega, esu pasodinta čia
lauktis geresnio pavasario, kai nubusiu
pilve didelio purpuro, baltu
albatroso snapu vietoj sparno.