XXVI

2008 08 27

Ne mes daliname po truputį pasaulį,
Tai paukščiai ankstų rytą uždengia jį dangumi...
Turbūt, todėl jie ir yra tokie laisvi.

Ne žvaigždės byra iš nakties,
Tai mes pavirstam saulėtom dienom  - kitiems.

Ir net ne žodžiai leidžia patirt šį tą brandaus,
Tai laikas...

Jį galime žarstyti jo mums negaila,
Nes jame atrandame kažką prasmingo,
Naujo, nepatirto.

Diena užmigdyta nuovargio laukia
                                                      Tavęs tamsoje.