tavo ir mano asmeninė širdgėla

ežiuko širdis
tuksi žiemą
kartą
tuksi
antrą
taip iš lėto
lyg dygstantis daigas
šalnų ežiuko šerdis
tuksi žiemą
taip iš lėto
lyg braškantys medžiai
rudens vėjuos
taip iš lėto
lyg samanų kvapas
kuris į tave
tūkstančiais žirafų ir dramblių ir raganosių ir liūtų atbėga riaumodamas ir piktas
kad sutrypt
kad neliktų
nei šerdies
nei tuksėjimo
nei žiemos nei rudens nei pavasarių
nei ošimo
nieko
neliktų