Tu žodis
ištartas žvilgsniu
Šlakelis šilumos
išlietas
Tik
mano delnui
prisilietus
Vis kibirkštim
aukštyn dangun
-----------------------------------------
Kvapu bijūno
lubino
pjautuvo
mėnuliu
geltonu
vienadienės
šviežumu
Mieloji-taip tave jaučiu
ieškojimo takais
girilijandų
Tu per graži
kad patikėt
Tavim mažyte
išsisėti
iš smilgos stiebo
-lapeliu
Stebukle
-Aš tave m...
nu bet ir suvertino...imu pastebėt tendenciją. jei iš pradžių eilėraštis yra išgiriamas, ir visiems patinka, galiausia ateina kažkas, kas sudirba visą reikalą, privertina kuolais, atseit išlygina, kad būtų mažai vertas. fy. kokie nedosnūs kai kurie būna rašykai...
Reiškia taip,
Tinkivinki, atidėlioji savo ketinimus,
žinok, klausau muzikos, todėl nusiteikimas švelnesnis už nepasakytą žodį.
Manęs niekad daugtaškiai nežavėjo, nes nes
galima po to prigalvoti adekvačiai.
Pasitikėjimas plaukia iš įtaigumo ir eilučių vientisumo. Taip pakerėjai, šitaip prikalbėjus -
ir niekuo dėtam žmogeliui gali kas nors pasipainioti su jausmais, mat. :)
girilijandos - kas tai, spausdinimo klaida (jei turejo buti girliandos) ar kazkas man dar nezinomo, neatrasto?
O šiaip grazu ir ypac nebaigta sakyti pabaiga.