nuryk žodžius nuo savo lūpų...

nuryk žodžius nuo savo lūpų –
kas liks – arba gilus žvaigždynas,
arba sekli tylos brasta –
kas liks – tas tavo.

lauktuvėms – rėtis stogui dengti,
vilkauogių sunka – draugystei –
neveltui bambuku bilsnojo vėjas –
„čia aklinai užkalta” – kaltas?

upėta vasara – tai jos akiračiais
kasdien iriesi, brauniesi savęsp –
ir atrandi – kuo niekad netikėtum –
erškėčiais mintanti siela.

delnuos ir dobiluos – čia noksta laikas –
padovanosi? – ar tiktai žadėsi? –
medauju – baltažiedės pakelėj sumigo –
čia ir prasilenkėm – kaip panorėjai.

aerodromas užrakintas – eisiu –
jau eisiu – mano aitvarai į lovas sklendžia –
jiems – šiltas pienas ir širdies meduoliai,
paparčių antklodės ir suledėję kojos.