garbanotas vaikis

Tikriausiai žaizdas klijavo
ta lipni moteriškė garbanotam vaikėzui
kad jau toks tylus,
ramus ant suoliuko sėdėjo

aš tai pasidariau arbatos ir
puodelis skilo, kai cukrų bėriau

gaila pasidarė žalio puodelio

užsidėjau išvirkščią megztinį ir išėjau
pasisupti ant parko supynės
norėjau pažiūrėti
ar garbanotas vaikis verkė,
kad jau lipšni moteris pleistrą klijavo
tikriausiai verkė, net skruostukai pamėlę buvo
aš tai irgi prisiminiau žalią puodelį ir graudu pasidarė,
paprašiau, kad lipni teta pleistrą duotų, kad
netaip skaudėtų dėl puodelio.

garbanotas vaikis žiūrėjo į mano batus
raudonus tuos, gražius.
tikriausiai nusišypsojo man,
nemačiau iš tikro, tik atrodė taip.
truputį susigėdau
ir paspjaudžiau batus, kad labiau blizgėtų
bet niekaip nesupratau ko jis ten šypsosi.

gal kad garbanotas.