jam buvo keturiolika
jis augo kaime
ir be galo mėgo plaukus
niekada negalėjai žinoti kada
šnypšdamas iš džiaugsmo
jis pritykins iš nugaros
išraus vieną plauką
ir greitai paspruks
jis turėjo sukaupęs daug plaukų
mėgstamiausius laikė savo kišenėje
vis išsitraukdavo vieną ir žaisdavo
tikrindavo jo stiprumą grožėdavosi
labiausiai tuo
auksaplaukės
kiti vaikai iš jo nesijuokė
visiems patiko jo keistumas
ir jis nieko daugiau neturėjo
tik numylėtus plaukus ir dar radiją
pačio plaukai buvo trumpi
nes mama juos nuskuto
gėda kaime turėti ilgakasį sūnų
paskutinį vakarą kai mudu matėmės
jis pasakojo kad kai užaugs
turės žmoną gražiais ilgais plaukais
tokiais auksiniais