- - - -

mes akmenys
sukryžiavę rankas
kai skauda
išspengti
priglausk numylėtą
ir uolos
išvargusios
liūdesio skaldomos
virsta į debesis
išnyksta
tarpekliuose
nusineša virpulį
jau paukščiai mes
iš ledo užgimę
jau nebijau
prisiliest
vėjo šnabždesy
atsiremt
ir švelnūs jau
tavo žodžiai
tik lietūs mes
išgaruojam
suspėję priglusti
prie numylėto