Kelionė svajonėse. Goa

Aš pamačiau vidutinio amžiaus moterį, įsisupusią į sarį, kuri sėdėjo ant Goa pakrantės smėlio. Jūroje siūbavo laivelis, vanduo atrodė juodas, nes buvo vakaras. Tik prabangių viešbučių žiburiai tešvietė iš tolo, žvaigždės danguje tarsi sukritusios į  jų baseinus. Iš kavinių sklido aštrūs indiškos virtuvės kvapai ir rytietiška muzika.
    Ta moteris buvo europietė. Jos drabužis vilkosi smėliu, kai mes leidomės iš paplūdymio namų link. Gatvėse kvepėjo prinokusiais bananais, o palmių šešėliuose žaidė beždžionės. Širdyje aš džiūgavau, kad jau greitai praversiu viešbučio duris ir apsigyvensiu jaukiame indiškame kambaryje, į kurį mane veda šių namų šeimininkė. Netrukus užuosiu smilkalus ir ryžius, ir kavą, ir kepamų bananų su cukrumi kvapą.
    Tai ne Varanasis, iš kurio aš bėgčiau, nes nesuprasčiau jo. Tai Goa. Galbūt daugiau europietiška, ne tokia paslaptinga kaip visa Indija. O gal tai būtent ta dalelė Indijos, kurią lengviausia suprasti europiečiams? Nežinau. Sunku pasakyti, nes aš tik įsivaizduoju Goa. Aš ten nebuvau.
    Štai mes pagaliau įeiname. Tai  keistas indiškas namas, pilnas katinų ir gėlių. Gėlės net tualete, sumerktos į dažytus vazonus. Kambariais vaikšto murkiantys katinai sfinksai, baisu, kiek jų daug, nenorėčiau užminti.
    Virš mano lovos - šokančio Šyvos paveikslas. Ant langų  sunkios užuolaidos, nepraleidžiančios saulės kaitros į kambarį. Nutūpė ryškus nakties drugelis. Jo spalvoti sparnai priminė man išskleistą kinišką vėduoklę. Margų tapetų raštų neįžiūrėjau tol, kol  šeimininkė neatnešė stalinės lempos, papuoštos drambliukais. Taip, taip. Beveik tokie patys drambliukai kaip ir pas mus, Lietuvoje,  '' Senukuose '' ar ''Maximoje '' . Tik žymiai gražesni. Apsidairiau aplink ir pamačiau, kad jų čia daug  - ant grindų, atremti į sieną jie stovi ištiesę blizgančius straublius tokie išdidūs ir puošnūs, įvairiausių dydžių - nuo mažo iki didelio, net pusantro metro ilgio dramblio, kurio akys iš perlų, o ausys iš kriauklių.
      Pro langą matau sodą, girdžiu man neįprastą naktinių paukščių čiulbėjimą. Net sunku užmigti nuo įspūdžių ir karščio. Rytoj bus  40 laipsnių. Nors jau vėlu, virtuvėje dainuoja viešbučio savininkė. Girdžiu, kaip ji mala kavą, skrudina ryžius, geria pieną tiesiai iš kokoso riešuto ir bara katiną sfinksą, kuris vėl išvertė datulių pintinę ant mėlyno kilimo.