Tiesiog įspūdis

Šio krašto gamta man pasirodė ganėtinai niūri ir drauge kerinčiai graži. Stačios uolos, iškylančios iš vandenų, akmenuotos pakrantės ir raudonai baltų plytų miestai. Aukštos palmės, citrinmedžiai, Pietų kraštų augalai ir vaisiai, jūra - turbūt rami ir šilta įbridus, bet pavojinga, nes kupina įvairiausių rūšių man nežinomų žuvų ir kitokių gyvių. Akį džiugina sodo pavėsyje tupintis Siamo katinas. Pažaisčiau su juo, bet mus skiria tūkstančiai kilometrų. Galbūt jis eina pasivaikščioti jūros pakrantėmis ir baikščiai dairosi į vandens platybes. Jūra atrodo tokia galinga ir veržli, tarsi būtų dar nepažabota žmogaus.
      Temstant prieš akis atsiveria nuostabus vaizdas: paukštis, pakilęs virš vandenų, plasnoja sparnais tarytum gamtos ir miesto viešpats. Kroatijos  gamta ir miestai atrodo neatskiriami vienas nuo kito. Rovinio miesto valčių prieplaukoje plūduriuojantys laiveliai - kaip impresionistų paveiksluose. Spalvos tokios ryškios. Gali būti, kad valtys iš tikrųjų ką tik perdažytos ryškiai žaliai ir raudonai. O gal tos spalvos  ilgai neblunka? Aš jau nebeprisimenu, koks ten yra vanduo, mėlynas ar žalias? Jis galėtų būti ir mėlynas, ir geltonas, tik jokiu būdu ne juodas, ne pilkas, ne baltas, nes tokios spalvos netinka, jos nėra gyvos. O kokios rūšies dažai? Net nesusimąsčiusi iš karto tariu:
- Aliejiniai, tik aliejiniai, o visas miestas lyg didelė balta drobė, ištapyta vaizdais, paliekančiais neišdildomą įspūdį.