*

tai ne tu nejučia
vėl pažadinai senkantį lietų
per voratinklius krentant sūrumui tylos

tai ne tu suradai
čia sutūpę kadais link aukštikalnių žolės bangavo
atsigėrusios kylančio rūko

bet dar buvo tiek daug
ko įkvėpt į save neįstengėm nes lijo ir lijo
žemuogine vienaskaita laiko